Žemės riešutų sviestas yra populiarus visame pasaulyje.
Jis skanus, tekstūra tiesiog nuostabi, o tai, kaip jis tirpsta burnoje yra tiesiog nuostabu. Bent jau taip apibūdintų žinovai. Deja, ne visi gali mėgautis žemės riešutais. Kai kurie žmonės yra alergiški ir nedidelę dalį gyventojų jie gali tiesiog nužudyti. Tačiau ar žemės riešutų sviestas tinka likusiems 99% žmonių? Išsiaiškinkime.
Žemės riešutų sviestas yra gan neapdorotas maistas. Iš esmės tai tik žemės riešutai, dažniausiai skrudinami ir sumalami, kol virsta vientisa mase.
Tačiau tai netaikoma daugeliui komercinių žemės riešutų sviesto prekių ženklų, kurių sudėtyje yra įvairių pridėtų ingredientų, tokių kaip cukrus, augalinio aliejus ir netgi transriebalų.
Valgymas per daug pridėtinio cukraus ir transriebalų yra susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies ligos. Rinkitės tikrą žemės riešutų sviestą. Jame neturėtų būti nieko, išskyrus žemės riešutus ir šiek tiek druskos.
Tai yra didelis baltymų šaltinis
Žemės riešutų sviestas yra gana subalansuotas energijos šaltinis, tiekiantis visus tris makroelementus. 100 g žemės riešutų sviesto yra:
- Angliavandeniai: 20 gramų angliavandenių (13% kalorijų), iš kurių 6g yra skaidulos.
- Baltymai: 25 gramai baltymų (15% kalorijų), tai yra gana daug, palyginti su dauguma kitų augalinių maisto produktų.
- Riebalai: 50 gramų riebalų, iš viso apie 72% kalorijų.
Žemės riešutai priklauso ankštinių augalų šeimai, kuriai taip pat priklauso pupelės, žirniai ir lęšiai. Ankštiniuose baltymuose yra daug mažiau metionino ir cisteino, palyginti su gyvūniniais baltymais. Tiems, kurie žemės riešutų sviestą ar pupeles laiko pagrindiniu baltymų šaltiniu, metionino nepakankamumas yra reali rizika.
Kita vertus, buvo manoma, kad mažas metionino vartojimas turi tam tikrą naudą sveikatai. Tyrimai parodė, kad tai gali pailginti žiurkių ir pelių gyvenimo trukmę, tačiau neaišku, ar ji veikia taip pat ir žmones.
Turi mažai angliavandenių
Gryname žemės riešutų svieste yra tik 20% angliavandenių, todėl jis tinkamas mažai angliavandenių turinčiai dietai.
Taip pat sukelia labai mažą cukraus kiekio kraujyje padidėjimą ir yra puikus pasirinkimas žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu .
Vienas stebėjimo tyrimas parodė, kad moterims, kurios valgė žemės riešutų sviestą 5 kartus ar daugiau per savaitę, 2% diabeto rizika sumažėjo 21%. Šie pranašumai iš dalies buvo priskirti oleino rūgščiai, vienai iš pagrindinių žemės riešutų riebalų.
Daug sveikų riebalų
Kadangi žemės riešutų svieste yra labai daug riebalų, 100 gramų porcijoje yra didžiulė 588 kalorijų dozė.
Nepaisant jų didelio kalorijų kiekio, vartojant rekomenduojamas porcijas žemės riešutų sviesto ar tikrų žemės riešutų, juos galima vartoti net tada kai laikotės dietos ir bandote numesti svorio.
Pusę žemės riešutų svieste esančių riebalų sudaro oleino rūgštis – sveika mononesočiųjų riebalų rūšis, kurios dideliame kiekyje randama ir alyvuogių aliejuje. Oleino rūgštis buvo siejama su keliais sveikatos pranašumais, tokiais kaip pagerėjęs jautrumas insulinui.
Žemės riešutų svieste taip pat yra šiek tiek linolo rūgšties, nepakeičiamos omega-6 riebalų rūgšties, gausios daugumoje augalinių aliejų. Kai kurie tyrimai rodo, kad didelis omega-6 riebalų rūgščių vartojimas, palyginti su omega-3, gali padidinti uždegimą ir lėtinės ligos riziką. Tačiau ne visi mokslininkai tuo įsitikinę. Aukštesnės kokybės tyrimai rodo, kad linolo rūgštis nedidina uždegimo žymenų lygio kraujyje, todėl verčia abejoti šia teorija.
Žemės riešutų sviestas yra gan turtingas vitaminais ir mineralais
Žemės riešutų sviestas yra gana maistingas. 100 gramų žemės riešutų sviesto suteikia daug vitaminų ir mineralų:
- Vitaminas E: 45% RPN
- Vitaminas B3 (Niacinas): 67% RPN
- Vitaminas B6: 27% RPN
- Foliatas: 18% RPN
- Magnis: 39% RPN
- Varis: 24% RPN
- Manganas: 73% RPN
- Jame taip pat yra daug biotino, taipogi turi vitamino B5, geležies, kalio, cinko ir seleno.
*RPN – Rekomenduojama Paros Norma
Tačiau atminkite, kad tai yra 100 gramų porcija, kurioje iš viso yra 588 kalorijos. Kaloringumas, žemės riešutų svieste nėra toks geras, palyginti su mažai kaloringu augaliniu maistu, pavyzdžiui, špinatais ar brokoliais.
Potencialus aflatoksinų šaltinis
Nors žemės riešutų sviestas yra gana maistingas, jame taip pat gali būti kenksmingų medžiagų. Sąrašo viršuje yra vadinamieji aflatoksinai.
Žemės riešutai auga po žeme, kur juos paprastai kolonizuoja visur esantis pelėsis, vadinamas Aspergillus. Šis pelėsis yra aflatoksinų, kurie yra labai kancerogeniški, šaltinis.
Nors žmonės yra gana atsparūs trumpalaikiam aflatoksinų poveikiui, tai, kas dėl to gali atsitikti ateityje šiuo metu nėra visiškai žinoma. Kai kurie tyrimai su žmonėmis siejo aflatoksino poveikį kepenų vėžiui, sulėtėjusiam vaikų augimui ir protiniam atsilikimui.
Tačiau yra keletas gerų naujienų. Anot vieno šaltinio, žemės riešutus perdirbant į žemės riešutų sviestą, aflatoksinų kiekis sumažėja 89%. Be to, aflatoksinų kiekis maisto produktuose yra stebimas ir įsitikinama, kad jie neviršija rekomenduojamų ribų.
Esmė:
Yra daug gerų dalykų apie žemės riešutų sviestą, tačiau taip pat yra keletas negatyvų.
Jis yra gana turtingas maistinėmis medžiagomis ir tinkamu baltymų šaltiniu. Jame taip pat gausu skaidulų, vitaminų ir mineralų, nors tai neatrodo taip reikšminga, kai atsižvelgiama į didelį kalorijų kiekį.
Kita vertus, tai yra galimas aflatoksinų, kurie ilgainiui yra susiję su žalingu poveikiu, šaltinis.
Nors jūs neturėtumėte naudoti žemės riešutų sviesto kaip pagrindinio maisto šaltinio savo racione, tikriausiai nėra blogai jį valgyti, tačiau nedideliais kiekiais.
Tačiau pagrindinė žemės riešutų sviesto problema yra ta, kad taip neįtikėtinai sunku atsispirti. Jei vienu metu valgote tik nedidelius kiekius, tai greičiausiai nepadarys jokios žalos. Tačiau gali būti beveik neįmanoma sustoti suvalgius tik pilną šaukštą. Taigi, jei turite polinkį į žemės riešutų sviestą, gali būti geriausia jo visiškai vengti. Jei vis dėlto galite valgyti saikingai, mėgaukitės žemės riešutų sviestu.
Tikėtina, kad saikingas žemės riešutų sviesto vartojimas neturės jokio žymaus neigiamo poveikio, jei vengsite tikrai baisių maisto produktų, pavyzdžiui transriebalų ir kitų labai perdirbtų greito maisto.
