Daug – tačiau žinios gali padėti sumažinti žalą.
Ar koks ilgailtis tigras bandė jus pagauti, jog teko bėgti dėl savo gyvybės? Tikimės, kad tokio streso nepatiriate, kaip prieš tūkstantmečius metų tai buvo urvinių žmonių kasdienybė .
Vis dėlto stresas mus veikia taip pat, kaip ir juos. Mes fiziologiškai esame priversti patirti stresą taip, kaip buvome prieš tūkstantmečius, o pirmykštė kovos ar savigynos reakcija palaikė budrumą ir saugumą.
Nors ne visas stresas yra blogas, mums reikia atsipūsti nuo blogų stresorių, kitaip mūsų sveikata gali blogėti.
Šiuolaikiniai žmonės kovoja su blogais streso veiksniais kaip nesąžiningais ar sudėtingais santykiais; finansiniais sunkumais; darbo rūpesčiais; piktnaudžiavimu narkotikais ir alkoholiu – visa tai gali sukelti organizmui nemalonių reakcijų:
- Padidinti kraujospūdį
- Padidinti širdies dažnį
- Sulėtinti virškinimą ir medžiagų apykaitą
- Užpildyti kraują cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip adrenalinas ir kortizolis
- Įtempti raumenis
Nors jums gali ir neteko bėgti nuo plėšrūno, tačiau patiriant stresą per kūną teka tie patys cheminiai kokteiliai, kaip ir urviniams žmonėms.
Stresas ir širdies problemos
Teigiama, kad ryšys tarp streso ir širdies ligų nėra visiškai aiškus, tačiau būnant pastoviame strese, jis gali paveikti kraujospūdį ir širdies ritmą, o tai gali sukelti širdies problemų. Taip pat gali priversti daugelį žmonių bandyti „suvaldyti“ savo stresą gėrimu ar rūkymu, o tai tapogi gali paveikti širdies sveikatą.
Tyrimai parodė, kad žmonėms, kurie jaučia didelį stresą dėl darbo ar asmeninių priežasčių, visą savo gyvenimą yra didesnė širdies priepuolio rizika.
Kai kuriems žmonėms, išgyvenusiems širdies priepuolį, psichinį stresą, kuris vis dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, gali būti stipresnis pakartotinis širdies priepuolis ar net mirtis nuo širdies ligos.
Stresas ir atminties praradimas
Kortizolis, kaip ir adrenalinas, padeda mums įveikti stresą, tačiau per didelis jo kiekis gali pakenkti organizmui.
Jauni suaugusieji ir vidutinio amžiaus žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, gali patirti atminties praradimą nesulaukę net 50 metų. Tyrimai rodo, kad žmonėms, kurių kortizolio lygis yra didelis, sutriko atmintis, palyginti su žmonėmis, kurių kortizolio lygis yra vidutinis. Šie žmonės turi sutrikusią atmintį, kol pasireiškia ilgalaikio atminties praradimo simptomai.
Tirti žmonės – amžiaus vidurkis 49 metai, kurie nepatyrė demencijos. Jų atmintis, mąstymo įgūdžiai bei kraujo mėginiai buvo tikrinami aštuonerius metus, o tiems, kurių kortizolio lygis buvo didesnis, testo rezultatai buvo žemesni.
Tyrimas nustatydavo vidutinio amžiaus žmonių atminties praradimą dar neprasidėjus simptomams, todėl žmonėms svarbu rasti būdų, kaip sumažinti stresą, pavyzdžiui, pakankamai išsimiegoti, užsiimti saikinga mankšta, įtraukti atsipalaidavimo metodus į savo kasdienį gyvenimą, arba paklausti savo gydytojo dėl jų kortizolio lygio ir prireikus išgerti kortizolį mažinančių vaistų.
Stresas ir antinksčių išsekimas
Tyrimai susiejo kortizolį su kūno riebalų kaupimu aplink pilvą. Žinoma papildomi kilogramai aplink juosmenį gali padidinti širdies ligų riziką. Kraują užpildantis per didelis kortizolio kiekis gali sukelti antinksčių išsekimą (tai porinė endokrininė liauka, esanti virš inkstų).
Kai kurie gydytojai mano, kad antinksčių išsekimas kai nuolat jaučiamas nuovargis yra pagrindinis kiekvienos lėtinės ligos kaltininkas.
Nepavykus susidoroti su stresu stipriai pavargę antinksčiai gali sukelti poveikį daugeliui organizmo funkcijų:
- Hormonams (gali būti sutrikdyti hormonai )
- Raumenų sistemai (jūs nedeginsite riebalų taip efektyviai ir neįgysite naujų raumenų)
- Imuninei sistemai (gali pažeisti imuninę sistemą)
- Virškinimui (stresas lėtina virškinimą, gali kilti lėtinių virškinimo problemų)
- Širdies ir kraujagyslių sistemai (gali sukelti širdies problemas)
Stresas ir nutukimas
Remiantis tyrimais, žmonės, kenčiantys nuo ilgalaikio streso, taip pat gali būti labiau linkę į nutukimą. Tyrimai, kurių metu buvo tiriami plaukų mėginiai, nustatant kortizolio kiekį, parodė, kad padidėjęs kortizolio lygis per kelis mėnesius yra antsvorio priežastis.
Nors manoma, kad stresas ir antsvoris „eina kartu’’ (valgai, kad mažiau stresuotum ir mažiau stresuoji, nes daugiau valgai), šis tyrimas patvirtina ryšį tarp antsvorio ir streso, ištyręs ilgalaikį kortizolio kiekį daugiau nei 2500 vyrų ir moterų per ketverius metus.
Žmonių, kurių kortizolio lygis buvo didesnis, taip pat buvo linkę į didesnius juosmens išmatavimus, o tai svarbu, nes riebalų perteklius pilvo srityje yra širdies ligų, diabeto ir priešlaikinės mirties rizikos veiksnys.
Stresas ir susilpnėjusi imuninė sistema
Dėl streso išsiplečia kraujagyslės, pagreitėja kvėpavimas ir prakaito liaukos pradeda veikti per stipriai, o tai sukelia antinksčių nuovargį. O valgant nesveiką maistą tai taip pat gali turėti įtakos šiems simptomams.
Kaip? Jei valgysite netinkamą maistą, per daugelį metų, nesveikas maistas gali suskaidyti gleivinės barjerą jūsų žarnyne. Galvokite apie gleivinės barjerą kaip antrąją kūno odą ir pirmąją kūno gynybos liniją nuo patogenų ( virusų, bakterijų ir grybelių) besiveržiančių į jūsų žarnyną.
Jūsų imuninė sistema daugiausia glūdi jūsų žarnyne, todėl, jei metams bėgant prastai valgėte, gleivinės barjerinės sistemos vientisumas gali būti stipriai pažeistas. Ilgainiui sutrinka virškinimas. Didžiajai daliai jūsų imuninės sistemos gyvenant žarnyne, jūsų imuninė sistema susilpnės.
Nerimaujate dėl to, ką stresas padarė jūsų kūnui? Kreipkitės į gydytoją ar alternatyvų sveikatos priežiūros specialistą, kuris supranta antinksčių nuovargį ir žino, kaip atkurti hormoninius kelius. Taip pat turėtų būti taikomi mitybos metodai kovojant su stresu.
