Kas yra MRT tyrimas?

Magnetinio rezonanso tomografija yra tyrimas, kurio metu naudojami stiprūs magnetiniai laukai ir radijo bangos, kad būtų sukurti išsamūs, didelės raiškos kūno vidaus vaizdai. Šis tyrimas nesukelia jokio skausmo ir pokyčių žmogaus organizme. Gautas vaizdas per trumpą laiką gali tiksliai ir labai kokybiškai atskleisti net labai mažus pažeidimus jūsų organizme. Magnetinio rezonanso tomografija taip pat gali parodyti problemas, kurių negalima pastebėti taikant kitokio pobūdžio metodus.

MRT skaitytuvas yra speciali mašina milžiniško vamzdelio pavidalu, kurioje yra labai galingi magnetai. Tiriamą kūno plotą būtina patalpinti į mašinos vidų. MRT tyrimas gali būti naudojamas nuskaityti beveik bet kurią kūno dalį, įskaitant:

  • Smegenis ir nugaros smegenis
  • Kaulus ir sąnarius
  • Krūtis
  • Širdį ir kraujagysles
  • Vidaus organus, tokius kaip kepenys, gimda ar prostata

MRT vaizdai yra skaitmeninio formato ir gali būti laikomi kompiuteriuose tolesniems tyrimams. Vaizdus taip pat galima analizuoti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, klinikoje ar operacinėje. Kai kuriais atvejais atliekant MRT galima naudoti kontrastinę medžiagą, kad būtų aiškiau parodytos tam tikros kūno vietos. Vaizdai gali būti naudojami siekiant diagnozuoti ligas, planuoti gydymą ir įvertinti ankstesnio gydymo efektyvumą.

Magnetinio rezonanso tomografija gali būti reikalinga dėl kelių priežasčių. Naudojant ją galima rasti tokias problemas kaip navikai, kraujavimas, traumos, kraujagyslių ligos ar infekcijos. Magnetinio rezonanso tomografija taip pat gali būti atliekama siekiant suteikti daugiau informacijos apie rentgenogramoje, ultragarsiniame ar kompiuteriniame tomografe matomą problemą. Egzaminas gali būti reikalingas:

Galvai: Magnetinio rezonanso tomografija gali patikrinti smegenų navikus, aneurizmas, kraujavimą smegenyse, nervų pažeidimus ir kitas problemas, pavyzdžiui, insulto padarytą žalą. Magnetinio rezonanso tomografija taip pat gali rasti problemų akyse, regos nervuose, ausyse ir klausos nervuose.

Krūtinei: Krūtinės magnetinio rezonanso tomografija gali būti naudojama širdies, vožtuvų ir vainikinių kraujagyslių stebėjimui. Tai gali parodyti pažeidimus širdyje ar plaučiuose. Krūtinės vėžio paieškai taip pat gali būti naudojamas krūtinės magnetinis rezonansas.

Kraujo venoms: MRT naudojimas kraujagyslių vidaus ir kraujo tekėjimo per kraujagyslių vidų tyrimui vadinamas angiografija. Atlikus MRT tyrimą, galima rasti arterijų ir venų problemų, tokių kaip aneurizma, užsikimšusios kraujagyslės ar suplyšusios kraujagyslės gleivinė.

Pilvui: Magnetinio rezonanso tomografija gali rasti problemų pilvo srities organuose, tokiuose kaip kepenys, tulžies pūslė, kasa, inkstai ir šlapimo pūslė. MRT naudojama norint nustatyti navikus, kraujavimą, infekcijas. Moterims galima pamatyti gimdą ir kiaušides. Vyrams, norint patikrinti prostatą.

Kaulams ir sąnariams: Magnetinio rezonanso tomografu galima patikrinti, ar nėra kaulų ir sąnarių problemų, tokių kaip artritas, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario problemos, kaulų čiulpų problemos, kaulų navikai, kremzlės problemos, raiščiai ar sausgyslės. Magnetinio rezonanso tomografija taip pat gali būti naudojama norint sužinoti, ar lūžę kaulai, kai rentgeno rezultatai nėra galutiniai. Magnetinio rezonanso tomografija naudojama dažniau nei kiti tyrimai, siekiant patikrinti kaulų ir sąnarių problemas.

Stuburui: Magnetinio rezonanso tomografija gali patikrinti stuburo diskus ir nervus dėl tokių būklių kaip stuburo stenozė, disko iškyšos ir nugaros smegenų navikai.

Kaip pasirengti MRT tyrimui?

Prieš MRT tyrimą pasakykite gydytojui, jei:

Esate alergiškas vaistams, MRT naudojama kontrastinė medžiaga neturi jodo. Jei žinote, kad esate alergiškas MRT naudojamai kontrastinei medžiagai, prieš atlikdami tyrimą pasakykite gydytojui.

Jūs turite sveikatos problemų, tokių kaip diabetas, pjautuvinė anemija ar inkstų sutrikimai. Jums gali tekti pakeisti laiką, kai paprastai vartojate vaistus, kad galėtumėte pasidaryti MRT.

Jei esate moteris, pasakykite gydytojui, jei esate nėščia arba yra galimybė, kad galite būti.

Jūsų kūne yra implantuotas metalas – tai padės gydytojui sužinoti, ar tyrimas jums yra saugus. Pasakykite savo gydytojui, jei turite:

  • Širdies prietaisų, tokių kaip vainikinių arterijų stentas, širdies stimuliatorius, implantuojamas kardioverterio defibriliatorius ar metalinis širdies vožtuvas.
  • Metalinių kūno dalių, įskaitant dirbtines kojas ar rankas, odontologijos darbus (dantų implantai, kabės ir pan.) ar kita.
  • Kosmetinių metalinių implantų, pavyzdžiui: ausyse.
  • Neseniai jums buvo atlikta kraujagyslės operacija. Kai kuriais atvejais MRT gali būti neįmanomas.
  • Jumyse yra intrauterinis prietaisas (kontraceptinė spiralė). Intrauterinis prietaisas gali užkirsti kelią MRT tyrimui.
  • Jūs susinervinate ankštose erdvėse. Magnetinio rezonanso skaitytuvo viduje būtina išlikti ramiam, nejudėti, todėl gali prireikti išgerti vaistų, kurie padės atsipalaiduoti. Jums gali tekti susitarti, kad kas nors jus parveštų namo po MRT, jei gėrėte raminamųjų vaistų.

Atliekant pilvo MRT, jūsų gali būti paprašyta kelias valandas prieš egzaminą nevalgyti ir negerti. Jums taip pat gali reikėti pasirašyti sutikimo formą, kurioje sakoma, kad suprantate tyrimo riziką ir sutinkate jį atlikti.

Pasitarkite su savo gydytoju apie bet kokį savo susirūpinimą dėl MRT, kokia yra jūsų rizika, kaip tai bus padaryta ir ką gali reikšti rezultatai.

Kaip vyksta tyrimas?

MRT tyrimą dažniausiai atlieka MRT technikas, o vaizdus dažniausiai interpretuoja radiologas. Jie valdo skaitytuvą naudodami kompiuterį, esantį kitoje patalpoje, kad išlaikytų jį nuo skaitytuvo sukurto magnetinio lauko.

Nuo kūno reikės pašalinti visus metalinius daiktus (pvz., Klausos aparatus, protezus, papuošalus, laikrodžius), nes šiuos daiktus gali pritraukti stiprūs magnetiniai laukai, naudojami tyrime.

Atsižvelgdami į apžiūrimą plotą, turėsite nusivilkti visus drabužius arba daugumą jų (galite likti su apatinėmis kelnaitemis, jei jos netrukdo tyrimui). Egzamino metu gausite kostiumą. 

Atlikdami MRT, jūs gulite ant lovos, kuri “įvažiuoja” į MRT skaitytuvą. Priklausomai nuo apžiūrimos kūno dalies, į mašiną galite patekti priekiu galva ar kojomis.

Skaitytuvo viduje išgirsite ventiliatorių. Tam tikrais nuskaitymo momentais skaitytuvas sukels garsų garsą. Tai yra įjungiama ir išjungiama skaitytuvo ritėse esanti elektros srovė. Norėdami sumažinti triukšmą, galite paprašyti ausų kištukų. Labai svarbu išlikti ramiam ir nejudėti, kol skaitytuvas jus skanuoja. Jūsų net gali būti paprašyta trumpam sulaikyti kvėpavimą.

Nuskaitymo metu galite būti vienas skaitytuvo kambaryje. Bet technikas jus matys pro specialų langą. Galėsite kalbėtis su radiologu per domofoną (video telefoną) ir jis galės jus matyti televizoriaus monitoriuje, kol vyksta tyrimas. MRT tyrimas paprastai trunka nuo 30 iki 60 minučių, tačiau tai gali užtrukti ir iki 2 valandų.

Ką pajusite?

Jūs nepatirsite jokio skausmo dėl magnetinio lauko ar radijo bangų, naudojamų atliekant MRT tyrimą. Stalas, ant kurio gulite, gali būti standus ir nepatogus, o kambarys – šaltas. Taip pat galite jaustis pavargę ilgai gulėdami toje pačioje padėtyje.

Kaip veikia MRT tyrimas?

Didžiąją žmogaus kūno dalį sudaro vandens molekulės, kurias sudaro vandenilio ir deguonies atomai. Kiekvieno vandenilio atomo centre yra dar mažesnė dalelė, vadinama protonu. Protonai yra tarsi maži magnetai ir yra labai jautrūs magnetiniams laukams.

Kai gulite po galingais skaitytuvo magnetais, jūsų kūno protonai išsirikiuoja ta pačia kryptimi, kaip tik magnetas judina kompaso adatą.

Po to į tam tikras kūno vietas siunčiami trumpi radijo bangų pliūpsniai, išmušantys protonus iš rikiuotės. Išjungus radijo bangas, protonai persitvarko ir tai darydami siunčia radijo signalus, kuriuos ima imtuvai.

Šie signalai suteikia informacijos apie tikslią protonų vietą organizme. Jie taip pat padeda atskirti įvairius audinių tipus organizme, nes skirtingų tipų audiniuose esantys protonai persitvarko skirtingu greičiu ir sukuria skirtingus signalus.

Tuo pačiu būdu, kai milijonai taškų kompiuterio ekrane gali sukurti sudėtingus vaizdus, ​​milijonų kūno protonų signalai sujungiami, kad būtų sukurtas išsamus kūno vidaus vaizdas.

Kokia rizika?

Tyrimo metu naudojamo stipraus magnetinio lauko kenksmingas poveikis nėra žinomas, o tai reiškia, kad MRT tyrimas yra viena saugiausių šiuo metu esančių medicininių procedūrų. Tačiau magnetinis laukas yra labai galingas ir gali paveikti širdies stimuliatorius, dirbtines galūnes ir kitus medicinos prietaisus, kuriuose yra geležies. Bet kuris metalinis daiktas gali būti sugadintas ar pažeistas, jei jis bus traukiamas link magneto.

Metalinės akių dalys gali pažeisti tinklainę. Jei jūsų akyse yra metalo fragmentų, prieš atliekant MRT gali būti atlikta jūsų akių rentgeno nuotrauka. Jei bus rastas metalas, tyrimas nebus daromas. Geležies pigmentai tatuiruotėse taip pat gali dirginti odą ar akis.

Kontrastinė medžiaga, kurios sudėtyje yra gadolino, gali sukelti rimtą odos problemą (vadinamą nefrogenine sistemine fibroze) žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu. Prieš atlikdami MRT, pasakykite gydytojui, jei sergate sunkia inkstų liga arba jei jums buvo persodintas inkstas.

Jei žindote ir nerimaujate, kad šiame tyrime naudojama kontrastinė medžiaga yra saugi, pasitarkite su gydytoju. Dauguma ekspertų mano, kad labai mažai kontrastinės medžiagos patenka į motinos pieną ir dar mažiau perduodama kūdikiui. 

MRT rezultatai

Radiologas gali aptarti pradinius MRT rezultatus iškart po egzamino. Išsamius rezultatus gydytojas gali paruošti per 1-2 dienas. MRT kartais gali nustatyti audinio ar organo problemą, net jei audinio ar organo dydis ir forma atrodo normalūs.

Geri MRT rezultatai:

  • Organai, kraujagyslės, kaulai ir sąnariai yra normalaus dydžio, formos, išvaizdos ir savo vietose.
  • Anomalaus augimo nėra, pavyzdžiui, navikų.
  • Kraujavimo nėra, kraujotaka ar aneurizma nėra užsikimšusi.
  • Nėra uždegimo ar infekcijos požymių

Prasti MRT rezultatai:

  • Organas yra per didelis, per mažas, pažeistas ar jo nėra.
  • Yra anomalių ataugų, pavyzdžiui navikų.
  • Neįprastas skystis randamas aplink plaučius, širdį, kepenis, žarnyną ar kitą organą pilvo srityje.
  • Kraujagyslės yra užblokuotos. Yra aneurizma.
  • Pažeisti  sąnariai, raiščiai ar kremzlės. Kaulai yra sulaužyti arba rodo infekciją ar ligą.
  • Esama nervų sistemos problemų, tokių kaip išsėtinė sklerozė, silpnaprotystė, Alzheimerio liga ar išvarža. 

Kas turi įtakos MRT tyrimui?

Priežastys, kodėl negalite gauti tyrimo arba priežastys, kodėl rezultatai gali būti nenaudingi, yra šios:

  • Nėštumas – MRT tyrimas nėštumo metu paprastai nedaromas. Tačiau MRT galima padaryti norint gauti daugiau informacijos apie galimą problemą, kurios tiksliai negalima pamatyti naudojant ultragarsą.
  • Medicinos prietaisai, kuriuose naudojama elektronika, pavyzdžiui širdies stimuliatorius. Magnetinės bangos gali sukelti problemų su šiais prietaisais ir tai gali trukdyti atlikti tyrimą.
  • Medicinos prietaisai, turintys metalo – dėl metalo kai kurios vaizdų detalės gali būti neryškios. Tai gali užkirsti kelią gydytojui pamatyti stebimą organą. Pavyzdžiui, intrauterinis prietaisas su metalu gali užkirsti kelią gydytojui aiškiai matyti gimdą.
  • Negalėjimas tyrimo metu išlikti nejudriam.
  • Nutukimas – asmuo, turintis labai daug antsvorio, negali prisitaikyti prie standartinių MRT aparatų, t.y dėja, bet paprasčiausiai gali į jį netilpti.

Esmė:

Kartais MRT rezultatai gali skirtis nuo ultragarso ar rentgeno tyrimų rezultatų, nes MRT skaitytuvas audinius rodo skirtingai. Magnetinio rezonanso tomografija yra saugus testas tiriant kūno audinius ir organus. 

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Laukeliai pažymėti (*) yra būtini. *