Dėl užkandžių ar maisto išsinešimui, kurį galima lengvai suvartoti keliaujant į darbą ar universitetą – valgymas “bėgant” tapo įprastu dalyku ir dažnai įpročiu. Vienas tyrimas parodė, kad dėl valgymo vaikštant, vėliau dieną galime suvartoti daugiau maisto, o tai galiausiai gali sukelti svorio padidėjimą ir nutukimą.
Tyrime dalyvavo 60 moterų (tiek besilaikančių dietos, tiek ne). Dalyvės vaišinosi grūdų batonėliu, atlikdamos vieną iš trijų užsiėmimų: žiūrėdamos trumpą „Draugų“ klipą, vaikščiodamos koridoriuje ar kalbėdamos su kita dalyve. Po eksperimento dalyvės užpildė tolesnį klausimyną ir dalyvavo skonio teste. Joms buvo pasiūlyti keturi dubenėliai užkandžių – šokoladas, morkų lazdelės, vynuogės ir traškučiai. Po to, kai jos išėjo iš kambario, mokslininkai pamatavo, kiek ko suvartota.
“Draugus” žiūrinčiųjų ir pokalbių grupės dalyvės, kurios laikėsi dietos, suvartojo mažiau kalorijų, nei dalyvės, kurios nesilaikė dietos. Tačiau grupėje, kuri vaikščiojo valgydama grūdų batonėlį (dietos besilaikančios dalyvės) skonio teste suvalgė daugiau užkandžių – tiksliau penkis kartus daugiau šokolado – nei jų kolegos, kurios dietos nesilaikė.
Taigi, ar valgymas vaikštant priverčia žmones suvalgyti daugiau?
Taip gali būti todėl, kad vaikščiojimas yra blaškymosi forma, sutrikdanti mūsų sugebėjimą apdoroti valgymo poveikį alkiui. O gal taip yra todėl, kad vaikščiojimą net ir koridoriumi galima laikyti pratybų forma, kuri vėliau persivalgymą pateisina kaip atlygio formą.
Nors valgant vaikščiojant buvo suvartojama daugiau, nei valgant dalyvaujant kitokioje veikloje, bet kokia blaškymosi formą (pvz.: naudojimasis mobiliuoju telefonu), įskaitant valgymą prie mūsų stalo, gali pakenkti lieknėjimui. Kai visiškai nesusikoncentruojame į valgį ir maisto įsisavinimo procesą, mes patenkame į beprotiško valgymo spąstus, kur nesekame ir neatpažįstame ką tik suvartoto maisto.
Kitas tyrimas išnagrinėjęs kolegijos studentų valgymo įpročius, parodė, kad valgant einant, naudojant kompiuterį ar telefoną, perkant maistą iš valgyklos – mitybos įpročiai buvo netinkami. Studentai, kurie valgė namuose ir reguliariai valgė pusryčius, bei vakarienes, vartojo mažiau greito maisto ir saldžių gėrimų, valgė daugiau vaisių ir daržovių.
Taigi galima daryti išvadą, kad valgymo laiko struktūrizavimas ir kontekstas, kuriame vartojame maistą, turi įtakos maisto pasirinkimui. Taigi kitą kartą, kai ketinate paimti savo sumuštinį ir bėgti – pristabdykite. Išmokite atsisėsti ir ramiai pavalgyti (ekstra taškai, jei neįsijungsite televizoriaus).
